Krepšinis šiandien. Koks jis?

2013/08/03 – 17:08

Lebron JamesNuo to laiko, kai 1891 metais kanadietis Džeimsas Neismitas (angl. James Naismith) sumąstė krepšinio žaidimą, iki šiandienos krepšinis pasikeitė iš esmės. Kardinaliai pasikeitė tiek krepšinio taisyklės, tiek ir krepšininkų meistriškumo lygis. Šiandien krepšinis yra kur kas efektingesnis, greitesnis na ir žinoma labiau “pasuktas” į verslo pusę. Kažkada garsiausi krepšininkai žaidė už dienpinigius, o dabar už milijonus.

Krepšinis labiausiai pradėjo vystytis tuomet, kai 1946 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) buvo įkurta Nacionalinė krepšinio asociacija (angl. National Basketball Association – NBA). Šios lygos pavyzdžiu vėliau pradėjo kurtis ir kitų pasaulio kontinentų didžiausi krepšinio turnyrai. Tiesa, taisyklių skirtumai tarp amerikietiško ir europietiško krepšinio išliko, tačiau pastaraisiais metais FIBA (Tarptautinė krepšinio federacija) pradėjo aktyviai koreguoti taisykles ir priartino jas prie NBA taisyklių.

Visų pirma, atakos laikas iš 30 sekundžių maksimalios trukmės buvo sutrumpintas iki 24sek, vietoj dviejų kėlinių varžybose, buvo padaryti keturi, atitolinta tritaškio linija bei daugelis kitų niuansų. Panašu, kad tokios supanašėjimo tendencijos išliks ir ateityje. Reikia tikėtis, kad bent jau žingsnių taisyklė išliks skirtinga.

Skrydžiai virš lanko. Kur riba?

Nuo 1970-ųjų krepšinis pakilo į naujas aukštumas. NBA lygoje pasirodė nauja krepšininkų karta, kuri demonstravo iki tol neregėtas fizines galimybes – įspūdingus prasiveržimus, dėjimus iš viršaus. Tokie krepšininkai, kaip Wilt Chamberlain, Julius Erving, Kareem Abdul-Jabbar, Moses Malone, Magic Johnson dėl savo neeilinių fizinių galimybių buvo sunkiai sustabdomi ir atrodė, kad jau efektingiau nebeįmanoma. Visgi, 1984 metais NBA duris pravėrė Maiklas Džordanas (angl. Michael Jordan), kuris privertė krepšinio fanus stvertis už galvos iš naujo.
Dar įspūdingesni reidai po krepšiu, dėjimai per kur kas aukštesnius varžovus. Ko gero, ir šiandieniniame krepšinyje M.Džordanas būtų ryškiausia krepšinio žvaigždė visame pasaulyje.

Tiesa, krepšinio karalius šiuo metu jau yra kitas. Tai Lebronas Jamesas (angl. Lebron James), kuriam fizinio galimybių atžvilgiu neprilygsta niekas. Ir kyla klausimas, ar gali į krepšinį ateiti dar labiau fiziškai apdovanotas krepšininkas..?

Krepšinis ir verslas

Michael Jordan atlyginimas 1997–1998 metų sezone siekė 33 milijonus dolerių. Tai pats pelningiausias visų laikų kontraktas. Toliau seka Kobe Bryant, kuris per 2013/2014 sezoną turėtų uždirbti 30mln dolerių bei Kevin Garnett, kurio alga 2003–2004 metų sezone buvo 28mln. JAV dolerių. Kad klubai galėtų mokėti tokias įspūdingas sumas žaidėjams, akivaizdu, kad turi ir pritraukti daug lėšų iš vykdomos veiklos. O pajamų pvz NBA klubai gauna išties daug. Vien tas faktas, kad NBA klubų arenos talpina apie 20tūkst. krepšinio gerbėjų, o “namų” varžybų per sezoną būna nemažiau 41, o jei dar komanda patenka į playoffus tuomet tai rungtynių skaičius dar labiau išaugo, be to ir bilietai atkrintamųjų mačų metu būna brangesni.

Prie krepšinio “glaudžiasi” ir dar begalės kitų verslų. Vienas iš jų – krepšinio produkcijos prekyba, kuriai plėtoti vėl gi pasitelkiamos garsių krepšininkų pavardės. Jei esi Kobe Bryant fanas tikrai norėsi įsigyti jo vardinius marškinėlius ar krepšinio batelius, o žinant kad jo fanų yra visame pasaulyje, tad ir prekybos apimtis yra milžiniška.
O šiuolaikinė krepšinio avalynė prie savo tiesioginės paskirties jau sugeba ir apskaičiuoti žaidėjo šuolio aukštį, greitį bei kitus fizinius parametrus. Būtent tokios technologinės naujovės buvo įdiegtos 2012 metais parduotuvių lentynose pasirodžiusiame Nike Lunar Hyperdunk modelyje. Tereikia parsisiųsti mobilią programėlę ir gali ne tik pats sužinoti savo fizines galimybes, bet ir šia informacija pasidalinti su savo draugais. Žinoma, tokios pažangias galimybes turi toli gražu ne visi krepšinio kedai, tačiau revoliucijos vyksta ir šioje srityje.

Raktažodžiai: , , , , ,

Komentuoti