Tuo tarpu kitas rinktinės puolėjas, Darius Songaila, jau greičiausiai galės rungtyniauti šį šeštadienį varžybose su Rusijos rinktine. D.Songailai tose pačiose varžybose su Ispanijos rinktine buvo užspausta viena kaklo nervų šaknelių.

Praėjusį sezoną atstovaudamas Youngstowno “Penguins” universiteto komandai Vytas Šulskis NCAA pirmenybėse aikštelėje vidutiniškai praleisdavo po 27 minutes, pelnydavo 13,1 taško atkovodavo 5,2 atšokusio kamuolio ir atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus.

Krepšininko žaidimo video:

„Krepšinis – toks dalykas, kad nežinai, kuria kryptimi gali pasisukti karjera. Aš nei planavau, nei norėjau, nei tikėjausi, kad žaisiu kitame klube, išskyrus „Žalgirį“. Tačiau netikėtai ispanų „Real“ pakvietė mane į savo gretas ir pateikė patrauklų pasiūlymą tiek man, tiek „Žalgiriui“. Dėl šio sprendimo mūsų nuomonės sutapo“, – teigė „Kauno dienai“ 25 metų 196 cm ūgio krepšininkas M.Pocius.

– Martynai, mūsų šalies žiniasklaidoje šmėkštelėjo versija, esą pirmiausia jūsų draugė amerikietė Tara nori palikti Kauną. Kiek jums buvo svarbi jos nuomonė?
– Šiuo klausimu apskritai tiesos nėra. Tarai patinka Lietuva, ji net išmoko lietuvių kalbą, perprato mūsų šalies kultūrą, todėl man pikta, kai tinklalapiai rašo tokias nesąmones. Kitas dalykas – su Tara jau kurį laiką nesame kartu, todėl jos sprendimas man neturėjo jokios įtakos.

– „Žalgiryje“ debiutavote būdamas mažai žinomas krepšininkas. Dabar jūs – žaidėjas, kurį savo gretose nori turėti pajėgiausi Europos klubai. Ką jums davė „Žalgiris“?
– Viską, ką jau pasiekiau. Labai myliu „Žalgirį“, didžiuojuosi, kad buvau šios komandos dalis. Esu dėkingas klubo vadovams, treneriams už Kaune praleistus du puikius sezonus. „Žalgiris“ man buvo didelis tramplinas tobulėti – ir kaip krepšininkui, ir kaip asmenybei. Kai studijavau Jungtinėse Amerikos Valstijose, krepšinio gerbėjai buvo mane jau primiršę. Žaisdamas „Žalgiryje“ visiems priminiau save. Kaune sudarytos visos sąlygos realizuoti savo gebėjimus ir aš tuo pasinaudojau. Čia yra didelis Vladimiro Romanovo nuopelnas. „Žalgiris“ nebūtų toks stiprus be dabartinio klubo savininko pastangų. Juk garsiai komandai išlaikyti neužtenka vien meilės krepšiniui, reikia daug investuoti.

– Praėjusį sezoną buvote vienas „Žalgirio“ lyderių, su komanda laimėjote Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionatus, iškovojote Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę. Kaip manote, ar klubo vadovams ir treneriams bus sunku rasti jums vertą pamainą?
– Dabar man sunku spręsti, bet nepakeičiamų žmonių nėra. „Žalgiris“ turi ne vieną jauną ir talentingą krepšininką, kuris gali tapti lyderiu. Gal juo bus Mindaugas Kuzminskas, Tomas Delninkaitis, Adas Juškevičius, o gal atsiras ir daugiau veržlių mano pozicijos žaidėjų. Jaunimas nuolat tobulėja ir turi daug potencinių galimybių aikštėje imtis iniciatyvos lemiamais rungtynių momentais. Tačiau krepšinis – komandinis žaidimas. Lyderis – ne vienas žaidėjas, visa komanda turi būti lyderė. Manau, kad būtent toks bus „Žalgiris“ ateinantį sezoną.

– Kaip, jūsų nuomone, naujam sezonui komplektuojamas „Žalgiris“, kokios Kauno ekipos galimybės?
– Klubo vadovai nemažai nuveikė komplektuodami sudėtį. Jų sprendimai kviesti vieną ar kitą naujoką yra logiški ir nekelia abejonių. Kalbėti apie komandos pajėgumą ir galimybes dar anksti. Žaidėjų pavardės popieriuje dar nieko nelemia, reikia pamatyti, kaip krepšininkai atrodys aikštėje. Viskas priklausys nuo viso kolektyvo bendro darbo, sutarimo, pasitikėjimo savo ir kolegų jėgomis, trenerių kompetencijos. Manau, kad šiuo atžvilgiu žalgiriečiai neturės problemų.

– Esate vilnietis. Kokius prisiminimus išsivešite iš Kauno?
– Puikius. Didžiausią įspūdį paliko komandos sirgaliai. Sporto halėje ir išvykose, kur jie lydėjo „Žalgirį“, sukurdavo nuostabią atmosferą. Be šių krepšinio fanatikų nebūtų tikrojo „Žalgirio“. Studijuodamas ir žaisdamas krepšinį Amerikoje, Duke’o universiteto komandoje, maniau, kad jos gerbėjai – nuostabiausi pasaulyje. Tačiau ir Lietuvoje labai daug krepšinio aistruolių, „Žalgirio“ gerbėjų. Žaisti tokiems žmonėms – labai didelis malonumas.

– Prieš dvejus metus į „Žalgirio“ gretas įsiliejote gana lengvai. Ar esate ramus, kad taip pavyks ir „Real“ ekipoje?
– Kol nemačiau būsimų komandos draugų, negaliu būti ramus ir užtikrintas. Tai būdinga ne vien man, bet ir bet kuriams kitam krepšininkui. Ar žaisiu, ar sėdėsiu ant atsarginių suolo, priklausys tik nuo manęs. Mane padrąsino naujasis „Real“ treneris Pablo Lasas, kuris paskambino ir pasakė, kad garsioje Madrido komandoje neprapulsiu. Jis tikisi, kad būsiu svarbus žaidėjas.

– Ar nebijote, kad jus gali ištikti buvusio žalgiriečio Mirzos Begičiaus likimas? Atsiskleidęs Kaune ir turėjęs geras galimybes dar toliau žengti į priekį, aukštaūgis praėjusio sezono viduryje persikėlė į „Real“, mažai žaidė ir atsidūrė šešėlyje.
– Mane irgi kai kurie žmonės perspėjo, kad galiu trinti „Real“ atsarginių suolą, todėl geriau likti „Žalgiryje“ ir jame žaidžiant siekti naujų krepšinio aukštumų. Bet aš pagalvoju: bijai vilko – neik į mišką. Man visą laiką patinka nauji iššūkiai, kuriuos priimu su dideliu įkvėpimu. Profesionalaus krepšininko darbas – kiekvieną sykį įrodyti, kuo esi pranašesnis už kitus. Konkurencija yra ir bus kiekvienoje komandoje. Jei sėdėsiu tarp atsarginių, tai bent žinosiu kodėl.

– Kaip vertinate savo galimybes žaisti Lietuvos rinktinėje?
– Vėlgi viskas – mano rankose. Treniruočių stovyklose mano ir visų komandos draugų nuotaikos – darbingos, mikroklimatas – puikus. Daugiau nieko ir nereikia – tiktai treniruotis visomis jėgomis ir įrodyti, ko esi vertas.

Komentarai

Vladimiras Romanovas, „Žalgirio“ klubo savininkas: „Mes pakvietėme M.Pocių tikėdami, kad jis taps krepšinio žvaigžde. Kadangi jo nedidelis ūgis, žaidžiant lengvojo puolėjo pozicijoje, Martynui buvo nelengva tapti lyderiu. Jam reikėjo konkuruoti su patyrusiu Dainiumi Šalenga, o atakuojančiojo gynėjo pozicijoje – su NBA žaidusiu Marcusu Brownu. Be to, M.Pociaus padėtį apsunkino meilė, šeimos kūrimas, konkurencija komandoje. Ši našta krepšininkui nebuvo per sunki, nes jis turėjo vieną tikslą – tapti „Žalgirio“ lyderiu.

Tapus vienu geriausių komandos žaidėjų, Martynui atsirado nauja problema – pagal jo meistriškumą netenkino kontraktas su klubu. Jis norėjo pratęsti sutartį, bet klubas abejojo. Manė, kad M.Pociaus netenkins bet koks kontraktas. Jo tikslas – ne tik pinigai, bet ir noras save išbandyti kitoje komandoje. Kad krepšininkas psichologiškai nepalūžtų, aš jį asmeniškai premijuodavau. Visi aplinkos veiksniai buvo išbalansavę žaidėją, todėl pagal mūsų analizės duomenis jo patirta trauma praėjusio sezono pabaigoje galėjo būti dėsninga. Subalansuoti jaunimo energiją taip pat sunku, kaip ir ją įkvėpti vyresniems krepšininkams.

Tikiu, kad Martynui pasiseks save išbandyti naujoje aplinkoje. Stebėsime šio krepšininko žaidimą ir už jį sirgsime, linkėdami jam sėkmės.“

Paulius Motiejūnas, „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius: „Visų krepšinio agentų darbas – ieškoti komandoms naujų žaidėjų. M.Pocius talentas atsiskleidė būtent „Žalgiryje“, todėl nenuostabu, kad jis sulaukė Madrido „Real“ kvietimo. Kadangi Martynas turi vienų metų sutartį su „Žalgiriu“, Kauno klubui buvo pasiūlyta išpirka, bet ji buvo per maža. „Real“ atkakliai siekė nusipirkti M.Pocių, todėl sutiko padidinti išpirkos mokestį. Ir pats žaidėjas sutiko, kad dalis jo atlyginimo būtų skirta išpirkai. Tikimės, kad artimiausiomis dienomis užbaigsime šį procesą.“

Alvydas Staniulis, „Kauno diena“, Žalgiris

Martynas Pocius turėjo dar vienų metų galiojančią sutartį su Kauno Žalgiriu, tačiau teigiama, kad Real klubas nori išpirkti kontraktą ir pasirašyti naują dviejų metų sutartį su Lietuvos krepšininku.

Praėjusį sezoną Valensijoje praleidęs krepšininkas neslėpė noro sugrįžti į Lietuvą ir vėl žaisti prestižiniame Eurolygos turnyre.

- Koks jausmas vėl sugrįžtant į Lietuvą. Ar sunku buvo priimti „Žalgirio“ pasiūlymą? Ilgai svarstėte? – dienraštis „Kauno diena“ paklausė R.Javtoko.

- Sugrįžti į Lietuvą visuomet yra labai gera. Smagu, jog patekau į labai stiprią Eurolygos komandą, su kuria ateinantį sezoną galime iš tiesų nemažai nuveikti. Sprendimą pasirenkant klubą padariau gana lengvai. Klubo pasiūlytos sąlygos mane tenkino, tad apsispręsti nebuvo sunku

- Kokios pagrindinės aplinkybės lėmė, kad pasirinkote „Žalgirį“?

- Tiek aš, tiek mano šeima norėjome grįžti namo. Kauno komandos pateiktas pasiūlymas buvo geras, o be to, komanda nuolat žaidžia Eurolygoje. Tai krepšininkui yra labai svarbu. Visi šie faktoriai lėmė, kad nusprendžiau padėti parašą ant sutarties.

- Iš kitų komandų turbūt taip pat turėjote pasiūlymų…

- Pasiūlymų yra visuomet. Kai kurie gal buvo ir pelningesni, tačiau žaidžiant Lietuvoje nereikia norėti uždirbti daugiau nei užsienyje. Šį kartą mano pasirinkimą lėmė ne vien tik finansiniai aspektai. Yra daug kitų svarbių dalykų, kurie lėmė, kad pasirinkau „Žalgirį“.

- Prieš pasirašydamas sutartį tarėtės su Kauno komandoje rungtyniaujančiai kitais rinktinės žaidėjais?

- Šnekėjomės tikrai nemažai. Visi patikino, kad klube vyrauja puiki atmosfera, o komandą treniruoja geras specialistas. Žaidėjai gyrė trenerį Ilią Zourą ir pasakojo, kad kitą sezoną klubas turi dar daugiau ambicijų nei šiemet. Labai svarbu, kad „Žalgiryje“ rungtyniauja daug lietuvių. Tai pridėjo papildomos motyvacijos renkantis komandą.

- Kur šiuo metu esate? Ar jau sugrįžote į Lietuvą?

- Taip jau esu sugrįžęs, pirmadienį (su žaidėju kalbėjomės vakar – aut.past.) atvyksiu į Kauną ir susitiksiu su klubo vadovais.

- Dar grįšite į Ispaniją? Turite Valensijoje kokių nors nebaigtų reikalų?

- Oi, ne (juokiasi). Aš visuomet iškeliauju su visais savo daiktais. Grįžti atgal nėra ko.

- Kaip krepšininkas subrendote Vilniaus „Lietuvos ryte“, o dabar atstovausite pagrindiniam šio klubo konkurentui Kauno „Žalgiriui“. Nejautėte papildomos įtampos priimdamas tokį sprendimą?

- Jokių panašių dalykų nebuvo. Užaugau Vilniaus komandoje ir, aišku, visuomet tai prisiminsiu, tačiau esu profesionalas ir renkuosi, kuris pasiūlymas yra geriausias. „Žalgiris“ manimi domėjosi, norėjo, kad pas juos žaisčiau, o „Lietuvos rytas“ – ne. „Žalgiris“ žais Eurolygoje, o dėl Vilniaus komandos dar nieko nėra aišku. Jie turi savus žaidėjus, savus vidurio puolėjus, sprendžia savas problemas.

- Kokie artimiausi jūsų planai?
- Kaip ir daugumai „Žalgirio“ komandos lietuvių, ši vasara bus karšta. Visi ruošimės Europos krepšinio čempionatui. Vėl bus smagu visiems susitikti. Tikiu, kad rinktinės stovykloje dar geriau pažinsime vienas kitą, o žaisti ateinantį sezoną „Žalgiryje“ bus dar lengviau.

Žalgirio ir „Kauno diena“ informacija

Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Audra Plepytė po krepšinio rungtynių Fuentės de San Lui savivaldybės arenoje Valensijoje gegužės 15 dieną įteikė Lietuvos valstybės apdovanojimą Lietuvos vyrų rinktinės žaidėjui, 2010 metų Pasaulio vyrų krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojui Robertui Javtokui.

Šiuo metu Valensijos klube „Power Electronics“ žaidžiantis R.Javtokas buvo Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Esame labai dėkingi Robertui Javtokui už praėjusiais metais pasaulio čempionate iškovotą bronzos medalį, ir yra didelė garbė jam įteikti šį valstybės apdovanojimą. Be to, norėčiau visus krepšinio gerbėjus pakviesti į Europos krepšinio čempionatą Lietuvoje, kuriame rungtyniaus Lietuvos ir Ispanijos rinktinės“, – spaudos konferencijoje sakė ambasadorė.

Vėliau R. Javtokas ir A.Plepytė susitiko su vietos lietuviais.