Krepšinio klubo struktūra

Krepšinis neabejotinai labiausiai išvystyta sporto šaka Lietuvoje. Tokią išvadą galime daryti ir dėl iškovotų skambių pergalių tarptautinėje arenoje, ir dėl didelio sportuojančiųjų skaičiaus. Žinoma, kalbame ne tik apie Lietuvos rinktinės pergales čempionatuose ir olimpiadose, tačiau ir apie Lietuvos klubus. Krepšinio klubo struktūra yra vienas esminių dalykų, lemiančių pasirodymą varžybose. Savo skaitytojams norėtume pateikti kelis struktūrinius aspektus, kurie yra krepšinio klubo dalis bei palyginti komandų darbą už aikštelės ribų.

Galima pradėti nuo tokių dalykų kaip krepšinio bateliai, kamuoliai, aprangos, įvairios apsaugos bei likę aksesuarai. Tai yra be galo svarbūs dalykai tinkamam žaidėjų pasiruošimui varžyboms. Už šiuos daiktus dažniausiai yra atsakingas komandos vadovas, kuris komandą aprūpina reikiamu inventoriumi. Tačiau krepšinio klubo struktūra nesibaigia vien daiktais, padedančiais žaidėjams treniruočių ar varžybų metu.

Taip pat svarbus žmogiškųjų išteklių darbas. Klubo vadovybė yra atsakinga už daugelį aspektų. Komunikacija su sirgaliais, bilietų pardavimai, marketingas. Šioje vietoje norėtume stabtelti ir palyginti dviejų krepšinio klubų struktūrą. Taigi, Kauno „Žalgiris“ ir Mažeikių „Mažeikiai“. Žinoma, komandų lygis neabejotinai skiriasi, tačiau dėl to ir išryškėja skirtumai tarp šių krepšinio klubų struktūrų.

Klubo administracija

Pradėkime nuo Kauno krepšinio klubo. Žalgirio komandos administracijoje dirba net 12 žmonių. Tarp jų yra tokios pareigos kaip direktorius, jo pavaduotoja, viceprezidentas, komandos vadovas. Tuo tarpu Mažeikių komandoje visas šias pareigas atlieka vienas žmogus. Žinoma, tai yra pagrindiniai asmenys krepšinio klubo struktūroje. Kalbant apie jų pareigas ir darbus, galime sakyti, jog Mažeikiuose komandos direktorius tikrai turi daug darbo. Žalgiryje – šiuos darbus pasiskirsto keturi asmenys, atsakingi už klubo biuždetą, komandos komplektaciją, žaidėjų sutartis, teisinius procesus ir t.t. Komandos vadovas rūpinasi žaidėjų inventoriumi, aprūpina, kad visko būtų užtektinai. Mažesniuose klubuose žaidėjams neretai savo asmenine rungtynių ir treniruočių amunicija tenka rūpintis patiems.

Krepšinio klubo struktūra turi nepriekaištingai veikti tam, kad sudarytų kuo geresnes sąlygas atvykusiems žaidėjams bei treneriams. Žinoma, su įmonėmis, padedančiomis klubui aprūpinti krepšininkus, kontaktuoja ir sutartis sudaro vyriausioji klubo vadovybės dalis . Tačiau atvykus, pavyzdžiui, legionieriams iš JAV ar Europos valstybės, jais turi rūpintis komandos vadovas. Kiekvienam atvykėliui yra skiriamas mobilusis telefonas, automobilis, būstas. Žinoma, materialūs dalykai neužtikrina atvykusio žaidėjo gerbūvio. Komandos vadovas privalo asmeniškai skirti šiek tiek laiko kiekvienam krepšininkui: jį supažindinti su komanda, su miestu, su klubo vadovybe. Be abejo, komandos vadovas turi spręsti visas žaidėjui iškilusias problemas.

Žinoma, pirmiausia klubo vadovui reikia turėti kuo rūpintis. Naujų žaidėjų paieška yra vienas svarbiausių darbų ne tik tarpsezonio metu, tačiau ir sezono įkarštyje. Komandos skautai privalo nuolatos sekti rinką, stebėti žaidėjų pasirodymus. Be abejo, komandos komplektacijoje dalyvauja ir trenerių štabas. Stipriausiuose ir turtingiausiuose klubuose ne retai vyriausieji treneriai komandos valdybai įvardina konkrečius krepšininkus, kuriuos norėtų matyti savo komandoje. Tokiu atveju skauto darbą atlieka treneris, o žaidėjo išpirkos ir kontrakto sąlygas jau derina klubo prezidentas, direktorius ar viceprezidentas.

Jaunimo komandos, žaidėjų ugdymas

Tęsiant temą apie naujus žaidėjus – svarbų vaidmenį krepšinio klubo struktūroje turi jaunųjų žaidėjų ugdymas. Vienas geriausių ir arčiausiai esančių pavyzdžių – Kauno „Žalgiris“. Tai yra neabejotinai daugiausiai profesionalių krepšininkų parengiantis klubas. Talentingiausi ir perspektyviausi žaidėjai yra stebimi ilgą laiką, o dažnai su jais pasirašomos ilgalaikės sutartys žaidėjams sulaukus 14 ar 15 metų. Kauno klubas turi puikią sistemą, kuri veikia piramidės principu. Žinoma, piramidės viršūnė yra pagrindinė „Žalgirio“ komanda. Žemiau jos – Kauno „Žalgiris-2“ arba kitaip dublerinė komanda. Šios komandos branduolys yra jauni, 17-20 metų žaidėjai. Klubas žaidžia antroje stipriausioje Lietuvos lygoje. Čia žaidėjai yra arti savo tikslo – pagrindinės Kauno „Žalgirio“ komandos. Tas tikslas yra nuolat jaučiamas – ta pati klubo vadovybė ir t.t., žodžiu – ta pati organizacija.

Šį, 2014-2015 metų sezoną, pamatėme puikius gero jaunų žaidėjų ugdymo rezultatus. Tai – Lukas Lekavičius, Vaidas Kariniauskas ir Donatas Tarolis. Pastarasis žaidėjas nors ir negauna daug žaidimo laiko, tačiau LKL lygoje išbėgęs į aikštę vaizdo negadina. V. Kariniauskas ir L. Lekavičius savo karjeroje su Kauno klubo pagalba padarė didžiulį žingsnį – iš NKL „šoko“ tiesiai į Eurolygą. Abu žaidėjai neliko nepastebėti, o rezultatas – Lietuvos vyrų rinktinės išplėstinis sąrašas.

Be abejo, užauginus talentingą, perspektyvų ir labai sėkmingą žaidėją, negalima tikėtis, jog jis visą savo karjerą praleis viename klube. Žaidėjai, pastebėti stipresnių bei turtingesnių klubų gauna pasiūlymą rungtyniauti juose. Šioje situacijoje turi reaguoti pats klubas, kuris turi nustatyti išpirkos sąlygas bei stengtis išpešti maksimalią finansinę naudą.

Pereikime nuo komandos komplektacijos prie marketinginės pusės. Krepšinio klubo struktūra negalėtų dirbti efektyviai, jei nebūtų žmonių, atsakingų už marketingą. Šie žmonės dirba tam, kad informaciją apie klubą galėtų pasiekti visi. Vėl gi, paimkime Kauno „Žalgirį“ kaip pavyzdį. Nuolat vykdomos socialinės akcijos vaikams, bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene, garbės klubas. Šie dalykai yra gerai žinomi visiems, besidomintiems Kauno klubu ir jo rezultatais ir jie nelieka nepastebėti. Tokie dalykai prisideda keliant susidomėjimą ne tik konkrečiai Kauno komanda, bet ir apskritai krepšiniu.

Kaune gyvena 300 tūkstančių žmonių, o palyginimui Mažeikiuose – 35 tūkst. „Mažeikių“ salė talpina 800 žiūrovų, kurie visada užpildo salę rungtynių metu. „Žalgirio“ arena talpina 15 tūkst. sirgalių, tačiau kiekvienų rungtynių metu sausakimša arena pasigirti negali. Čia matome klubo poreikius ir galimybes tiems poreikiams išpildyti. Kauno klubo marketingo skyrius privalo daug ir sunkiai dirbti tam, kad iš trečdalio milijono gyventojų bent 15 tūkstančių ateitų pasižiūrėti varžybų. Tuo tarpu „Mažeikiai“ greičiausiai neturi žmogaus, dirbančio tuo tikslu, kad pritrauktų žiūrovų. Mažeikių miestas šiemet sugrįžo į LKL, o tai ir buvo pagrindinė priežastis, leidusi klubo vadovybei nesukti galvos dėl bilietų pardavimo. „Žalgiris“ savo vadovybėje turi mažiausiai šešis žmones, vienaip ar kitaip susijusius su marketingu; tuo tarpu Mažeikių klubas tokių pareigų apskritai neturi.

Pabaigai, galime reziumuoti visą krepšinio klubų struktūrą. Didesni klubai, tokie kaip „Žalgiris“ turi stiprią ir didelę valdybą, kuri leidžia komandai klestėti. Svarbiausi „vidiniai“ darbai: komandos komplektacija, vidinė atmosfera, žaidėjų gerbūvio užtikrinimas, naujų žaidėjų ugdymas. „Išorės“ darbai – komunikacija su sirgaliais, susidomėjimo didinimas tiek klubo, tiek apskritai krepšinio atžvilgiu; visuomenės įtraukimas į klubo veiklą. Nepriekaištingai veikiant šioms krepšinio klubo struktūros dedamosioms, galime tikėtis puikiai veikiančio ir klestinčio krepšinio klubo.

Leave a Reply

Your email address will not be published.